apreiškyti

2 apreiškyti tr. 1. apreikšti, apsakyti: Nebuvo nes dar apireiškyta, kas bus jamui padaryta Ch4Moz15,34. Žodis teipag Viešpaties nebuvo dar apireiškytas jamui Ch1Sam3,7. Teisybė nes Dievo apreiškoma esti Ch¹PvR1,17. Apireiškia kvapą pažinties savo per mus Ch¹2PvK2,14. ║ išaiškinti: Perkalbėk vyrą tavo, kad apireiškytų mums tą pasaką ChTeis14,15. 2. padaryti regimą, parodyti: [Gyvata] buvo tėviep, o apireiškyta yra mumus Bt1JnL1,2. | refl.: Visi tie daiktai, nuog šviesės pabausti, apsireiško Ch¹PvE5,13. Ašjan, Viešpats, apsireiškysiu jamui regėjime, sapne kalbėsiu su juo Ch4Moz12,6. \ reiškyti; apreiškyti; išsireiškyti